- paukštininkas
- 2 paũkštininkas (-inykas), -ė smob. (1), paukštiniñkas (2) K; SD310, R 1. kas medžioja, gaudo paukščius: Išbėga kaip paukštis žabangus paukštinyko BBPs124,7. Bėda tam žvirbleliui, kurį palietė švelnutė tos paukštininkės (katės) kojelė J.Jabl. 2. kas globoja, myli paukščius: Dėdė buvo didelis paũkštinykas Ėr. Vienas paukštininkas laikė pas save prijaukintą genį Blv. Atsirado paukščių globėjų – paukštininkų draugijų J.Jabl. ║ paukščių žinovas: Aš ne paukštiniñkas juk ėsu, tai ne ką žinau apie paukščius Smln. 3. paukščių prižiūrėtojas: Buvo mūsų sodyboj mergaitė, paukštininkė šauni ir gera E.Miež. Kunigaikščių dvaro paukštininkas EncII39.
Dictionary of the Lithuanian Language.